Pereiti prie turinio

Apie


"Laike šokam visi pagal nuostabią fleitą. Šokis tęsis ilgai, reiks drąsos..." ("Gyvenimo šokis")

Jūratė Marija Jaronienė
Jūratė Marija Jaronienė

JŪRATĖ MARIJA JARONIENĖ
Gimusi 1946 m. Panevėžyje, gyvena Kaune. Baigė KPI (dabar KTU) radioelektronikos fakultetą.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo sovietinio saugumo akiratyje, dirbo įvairiose srityse. Pradžioje - radijo gamykloje, vėliau - meno gaminių įmonėje,  J. Naujalio meno mokykloje, Varėnos 1-oje vidurinėje mokykloje. Grįžusi iš Varėnos į Kauną dirbo socialinį darbą vaikų gerovės centre „Pastogė“, kur išdirbo iki pensijos.

Drauge su žygeiviais aktyviai dalyvavo Lietuvios etnokultūriniame, pasipriešinimo judėjime: renginiuose, žygiuose, padėdavo organizuojant etnografines šventes.

TAPYBA
Tapyti pradėjo 1970 metais. Pirmieji darbai atlikti koliažo technika. 1980 – 1993 m. lankė Kauno profsąjungos rūmų vaizduojamojo meno dailės studiją „Vaivorykštė“. Kartu su studijos nariais dalyvavo respublikinėse, zoninėse parodose. Taip pat parodose Jaltoje, Peterburge. 1986 metais surengė pirmąją personaliną parodą. Nuo 1989 m. - tautodailės sąjungos narė. Nuo 2017 m. Jūratei Marijai Jaronienei pripažintas meno kūrėjo statusas.

Nuo 2002 m. - Piliuonos dailės studijos narė. Aktyviai dalyvauja respublikinėse ir zoninėse parodose, konkursuose, rengia personalines parodas. 2009 ir 2012 metais dalyvavo Kauno dailininkų klubo „Meno sparnai“ ir „Sfinksas“ rengiamoje tradicinėje parodoje „Atgimimas“. Įtraukta į 2005 m. išleistą Kauno rajono menininkų enciklopedinį žinyną „Knyga, spauda, kultūra“. 2013 m., 2015 m., 2016 m. dalyvavo tarptautiniame naiviosios dailės festivalyje Lenkijoje, Katovicuose. 2014 m. plenere Suomijoje ir parodoje Salo mieste. 2016 metais dalyvavo Čekijoje, Kutna Hora mieste vykusioje taptautinėje naiviojo meno parodoje. Taip pat dalyvauja kitose Lietuvoje rengiamose parodose ir konkursuose.

LITERATŪRA
Polinkį į poeziją paveldėjau iš tėčio. Nors tėtis baigė inžinerijos mokslus, buvo poetškos sielos. Visą laiką kažką kurdavo: jei ne išradimus, tai poeziją. Todėl eilėračius, apsakymus rašau ir aš nuo vaikystės, nuo tada, kai pramokau rašyti. Mokykloje buvau literatų būrelio pirmininkė. Studijuodama lankiau literatų grupelę, susibūrusią prie KPI studentų laikraščio redakcijos.

Šiuo metu esu literatų kūrybinės raiškos asociacijos Branduma narė. Eilėraščiai spausdinti 2014 m. „Kauno Brandumos“ riktinėje „Po rudenėjančiu dangum“, taip pat išeivijos laikraščio „Draugas“ priede. 2017 m. išleidau poezijos knygelę „Gyvenimo taurė“. Tai daugiau terapinė knygelė, nes atpažindamas savo jausmus kituose, žmogus emociškai tampa sveikesnis.

ETNOGRAFIJA
Etnografija susidomėjau kai pradėjau keliauti su žygeiviais. Lankėmės kaimuose, klausėme senolių liaudiško dainavimo, mokėmės liaudiškų šokių ir žaidimų. Išmokom daug dainų, papročių.
Dirbant  J. Naujalio meno mokykloje kilo mintis surašyti išmoktus žaidimus ir šokius, kurie vėliau sugulė į „Lietuvių liaudies ratelių ir šokių“ knygelę. Ji 1985 m. buvo išleista kaip metodinė priemonė moksleivių etnokultūriniam, doroviniam lavinimui ir buvo platinama visose Lietuvos mokyklose. Todėl prisegu ją savo tinklapyje, kad visi galėtų naudotis.
.